Gimiau ir augau Kaune
Vaikystėje ir paauglystėje tilpo tiek nerūpestingas lengvumas, tiek sudėtingesnės akimirkos. Tikriausiai tai išmokė sustoti, stebėti ir pajausti giliau.
Vaikystėje ir paauglystėje tilpo tiek nerūpestingas lengvumas, tiek sudėtingesnės akimirkos. Tikriausiai tai išmokė sustoti, stebėti ir pajausti giliau.
Medicinos studijose pamačiau, kaip žmogaus kūnas susijęs su emocine būsena. Tapo smalsu: kodėl ši liga atsirado būtent šitam žmogui? Kodėl dabar? Antrame kurse pajutau — noriu būti psichoterapeutė.
Čia buvo „gap year“ — mano atveju du. Laikas sustoti ir pabandyti kitas sritis. Tai leido į mediciną grįžti ne iš inercijos, o sąmoningai.
Tik įžengusi į jas supratau, kiek psichoterapijos miške medžių. Susipažinau ir su schemų terapija, DBT, IFS.
Žmogaus kūnas be galo įdomus! Ši sritis grąžina prie žemiškesnių dalykų ir primena, kad kartais pirmiau reikia pasirūpinti fiziologiniais poreikiais.
Tai suteikė naują žvilgsnį į akimirkas, kai vietoj automatinių reakcijų galime rinktis — ką daryti, ką priimti, o ką paleisti.
Partnerystėje veikiame vienas kitą, todėl kartais pagalbos reikia visai sistemai. Su schemų terapijos įrankiais ieškau ne kaltų, o to, kas tarp dviejų žmonių kuria atstumą.
Mano profesinis kelias tęsiasi. Yra daug dalykų apie ateitį, kurių leidžiu sau nežinoti.
Taip ir su jumis – nebūtina turėti visų atsakymų. Kartais užtenka noro juos pradėti ieškoti.