Gimiau ir augau Kaune
Mano vaikystė buvo įvairi – joje tilpo ir nerūpestingas lengvumas, ir sudėtingesnės akimirkos. Tikriausiai tai išmokė mane sustoti, stebėti ir pajausti giliau.
Mano vaikystė buvo įvairi – joje tilpo ir nerūpestingas lengvumas, ir sudėtingesnės akimirkos. Tikriausiai tai išmokė mane sustoti, stebėti ir pajausti giliau.
Medicinos studijų metu pradėjau matyti, kad fiziniai simptomai dažnai glaudžiai susiję su žmogaus emocine būsena. Ir kažkur antrame kurse pajutau – noriu būti psichoterapeutė.
Čia buvo tarpas – arba, kaip madinga sakyti, „gap year“ mano atveju – du. Laikas sustoti, atsitraukti ir pilnomis pėdomis įlipti į dar neišbandytus vandenis.
Racionaliam medikės protui tai atrodė logiškas žingsnis, tačiau tik įžengusi į mišką, supratau, kiek jame medžių. Studijų metu susipažinau ir su kitomis kryptimis.
Šios studijos leidžia gilinti žinias apie žmogaus kūną ir primena, kad kartais svarbu pasirūpinti fiziologiniais poreikiais bei kasdieniais dalykais.
Mindfulness man – apie akimirką, kai vietoj automatinių reakcijų galime rinktis – ką priimti, o ką keisti.
Porų terapijoje ieškau ne kaltų, o to, kas tarp dviejų žmonių kuria atstumą – ir būdų, kaip jį galima sumažinti.
Mano profesinis kelias tęsiasi. Yra daug dalykų apie ateitį, kurių šiandien sau nežinau.
Taip ir su jumis – nebūtina turėti visų atsakymų. Kartais užtenka noro pradėti jų ieškoti.